vienastypis

vienastỹpis, -ė adj., smob. (2) Jn(Kp), JT1,20 žr. 2 vienstypis: 1. Dglš Gyvensi žmogus gerai ant tos žemės, kad išauga aviželė ir ta vienastỹpė Prng. Jeigu vaikas iš pykčio griūva, tai reikia mušt vienastype vytele Ml. 2. Varinčius vienastypẽlis auga Kzt. 3. Kad vienastỹpis būtų K.Būg(Užp). 4. Nei nepamatysi, kaip pasiliksi ligi karsto lentos viengungis, vienastypis I.Šein. | Beždžionė buvo vienastypė, o čerepokas turėjo daug vaikų LTR(Al).